Jeigu sekate pasaulio naujienas, turėtumėte būti informuotas apie neseniai Prancūzijoje vykusius rinkimus, kuriuose įnirtingai kovėsi du šalies politikai. Įtemptas mūšis tarp Emanuelio Macrono ir Marine Le Pen parodė, jog šių politikų idėjos skyrėsi it diena ir naktis. Macroną rėmė daugelis Europos valstybių lyderių, o jo priešininkę palaikė Rusijos valdžia. Turėjote girdėti apie tai, jog Marine Le Pen puoselėjo viltis įgyvendinti Frexit planą, kuris reikštų Prancūzijos išstojimą iš Europos Sąjungos.
Turbūt prisimenate, Hillary Clinton taip pat nukentėjo nuo Rusijos programišių, kuomet Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko mūšis tarp jos ir Donaldo Trumpo. Situacija pasikartojo ir Prancūzijoje, kuomet rusų taikiniu tapo Emanuelis Macronas. Nors nėra vienareikšmiškų duomenų, leidžiančių be jokių abejonių apkaltinti Rusiją, tyrėjai kelia tokias hipotezes.
NSA (Nacionalinio Saugumo Agentūra) pranešė, jog programišiai iš Rusijos paveikė Prancūzijoje vykusius rinkimus. Kaip tiksliai hakeriai tai padarė ir kokios buvo tokio poelgių priežastys – kol kas nėra aišku. Spėjama, jog programišiai bandė viešai paviešinti Emanuelio Macrono elektroninius laiškus. Macrono politinė partija taip pat teigia, jog jie tapo didžiulio įsilaužimo aukomis.
Kodėl spėjama, jog Rusija iniciavo šią ataką? NSA paskelbta informacija leidžia tai suprasti. Pirmiausia, programišiai paliko pėdsakus, leidžiančius teigti, jog įslaužimas buvo vykdomas Rusijoje. Paviešinti Macrono laiškai buvo patalpinti kaip Torrent failai. Juos ištyrus, buvo rasta kirilicos simbolių. Taip pat, programišiai taip pat paliko Roshka Georgiy Petrovich vardą, kuris yra Rusijos žvalgybos rangovas.
NSA toliau nagrinėja šį įvykį. Jos direktorius Maiklas Rogeris teigia, jog norint sustabdyti Rusijos programišių veiklą, būtina pasitelkti atgrasinimo strategijas: „Privalome aiškiai parodyti visoms valstybėms, jog toks elgesys nebus toleruojamas. Į panašią veiklą įsivėlę asmenys turės už ją atsakyti“.
