Ar sukčiai siunčiantys elektroninius laiškus iš Nigerijos tikrai yra iš Nigerijos?

Internete gausu istorijų apie į apgavikų pinkles patekusius ir nukentėjusius vartotojus. Seniau sukčių taikiniai buvo išskirtinai JAV ir vakarų Europos gyventojau, tačiau dabar į pinkles yra viliojami visi interneto vartotojai, neatsižvelgiant į jų geografinę lokaciją. Skambiai pagarsėję apgavikai iš Nigerijos. Siekiant išsiaiškinti, ar šios blogio šaknys slypi tikrai Nigerijoje, buvo atliktas specialus tyrimas.

Egzistuoja keletas pačių populiariausių apgaudinėjimo taktikų. Viena iš jų – elektroniniai laiškai pranešantys apie palikimą, laimėjimą ar gerą galimybę investuoti savo pinigus, prieš tai pervedant nedidelę sumą pinigų į nurodytą saskaitą „tapatybės patvirtinimui“. Kaip bebūtų, tiksliai nustatyti iš kurios valstybės atkeliauja šie laiškai ir kas juos sunčia yra ganėtinai sunku, todėl buvo pasirinkta kita sukčiavimo schema – fiktyvus prekių ar paslaugų pirkimas. Internetiniai skelbimai kurie susilaukia mažiau dėmesio dėl didesnės nei rinkos kainos ar kitų aplinkybių, tampa lengvais taikiniais. Jie suklastoja apmokėjimo patvirtinimą, ko pasekoje pardavėjas išsiunčia prekę, o pinigų taip niekada ir nesulaukia.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma tokių apgavikų, naudojančių suklastotus apmokėjimus, prekės pristatymo vietą nurodo būtent Nigerijoje, tad hipotezė ar internetiniai sukčiai apgaudinėjantys žmones iš Nigerijos iš tiesų ir yra Nigerijoje patvirtinta.

Trys populiariausi atsiskaitymo būdai jų tarpe – Paypal, Western union ir kreditinės kortelės. Pirmuoju atveju, sukčiai atsiunčia suklastotą Paypal mokėjimo patvirtinimą ir pareikalauja, jog prekė būtų išsiųsta. Apmokant per Western Union, sukčiai atsiunčia apmokėjimo kodą kuriame trūksta keleto skaitmenų ir pažada, jog likusius duomenis suteiks tada, kada pardavėjas pateiks išsiųstos prekės siuntimo sekimo kodą. Galite atspėti, jog likusių skaitmenų pardavėjas niekada taip ir negauna. Atsiskaitant kreditine kortele, sukčiai paprašo tam tikrų duomenų, jog neva galėtų atlikti apmokėjimą. Iš tikrųjų, duomenys ir renkami siekiant apgauti ir išvilioti pinigus iš aukos.

Būkite atsargūs!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Apsaugos gidai

Paskutiniai komentarai

Naujausi įrašai