Kompromituojančių faktų tiekėjas Wikileaks reguliariai nustebina Interneto vartotojus atskleisdamas slaptą informaciją, kurią įtakingos institucijos bando nuslėpti. Dabar, Centrinė Žvalgybos Tarnyba (CŽV) yra kaltinama sukūrusi ir platinusi įvairias kenkėjiškas programas, kurios turėjo apkrėsti Android ir iOS įrenginius bei Samsung televizorius. Remiantis Wikileaks pateikta informacija, daugiau nei 9 tūkstančiai slaptų dokumentų atskleidžia tiesą apie būdus, kuriuos CŽV naudoja žmonių kontroliavimui bei sekimui. Kaip gi Wikileaks sužinojo apie slaptas CŽV šnipinėjimo strategijas? Kaltos pačios CŽV kenkėjiškos programos, netyčia įsiveržusios į buvusių Jungtinių Amerikos Valstijų programerių įrenginius. Šie netruko pasidalinti šokiruojančiais faktais su Wikileaks, o tada, Wikileaks paskelbė šią žinią visam pasauliui.
Atskleistuose dokumentuose buvo rasta daug informacijos apie kodinius pavadinimus įvairioms CŽV operacijoms. Viena iš jų gali būti atpažinta Doctor Who serialo fanų: verkiantis angelas (angl. weeping angel). Ši frazė buvo vartojama kalbant apie CŽV bandymus paveikti Samsung išmanuosius televizorius. Jeigu įrenginys buvo apkrėstas kenkėjiška programa, CŽV galėjo lengvai jį paversti mikrofonu ir klausytis netoliese vykstančių pokalbių.
Buvo atskleista, jog CŽV atšaka, skirianti dėmesį mobiliesiems įrenginiams, inicijavo daugybę atakų, siekusių gauti nuotolinę prieigą prie Apple išmaniųjų telefonų ir Android įrenginių. Dėka apkrėstų telefonų, CVŽ galėjo sužinoti jų savininkų buvimo vietą, klausytis pokalbių, skaityti žinučių išklotines ir gauti prieigą prie kameros bei mikrofono. Žinoma, būtų neprotinga sekti visiškai atsitiktinius žmones, kadangi ne iš visų būtų išgaunama naudingos informacijos. Spėjama, kad CŽV bandė atsirinkti tam tikras aukas iš politinio, ekonomino ar socialinio sluoksnio.
CŽV taip pat nusitaikė į Windows operacines sistemas. „Gręžimas plaktuku“ (angl. hammerdrill) operacija siekė apkrėsti įrenginius per CD ir DVD diskus. Žinoma, buvo taikomasi ne tik į Windows operacines sistemas, bet ir Linux ar Solaris. CŽV sugebėjo į savo planus įtraukti daug skirtingų strategijų, todėl bus įdomu pamatyti, kaip tarnyba stengsis paaiškinti savo elgesį. CŽV dar nepateikė atsako į Wikileaks paviešintus dokumentus ir atsisakė patvirtinti ar paneigti šiuos kaltinimus. Dėl tokio įžūlaus pasinaudojimo turima įtaka CŽV gali rimtai nukentėti. Vartotojų privatumo ribos buvo akivaizdžiai peržvengtos žinant, jog CŽV patys kūrė ir platino kenkėjiškas programas.
Vartotojai dažnai jaučia baimę, jog slaptos organizacijos imsis drastiškų priemonių ir pažeis jų privatumą. Nors CŽV yra sukurta saugoti, tačiau aptartos kenkėjiškos taktikos negali būti teigiamai priimtos. Paviešintų dokumentų dėka, CŽV tikrai teks gerokai pasiaiškinti. Nors kol kas CŽV dar nepateikė jokių viešų pareiškimų, reiktų prisiminti, kad tyla – gera byla. Ir šiuo atveju, ji tikrai nėra palanki CŽV. Kadangi pasitelktų strategijų ir operacijų skaičius yra itin aukštas, galima teigti, jog milijonai žmonių galėjo tapti nelegalaus šnipinėjimo aukomis.
Šaltinis: bbc.com.
Šaltinis: https://www.2-viruses.com/over-9000-cia-documents-exposed-by-wikileaks
