Kiekvienas, kas turi elektroninio pašto dėžutę (o ją šiais laikais turi kiekvienas), bent kartą yra gavęs elektroninį laišką nuo Nigerijos princų. Dažniausiai jie išsirenka jus kaip savo verslo partnerius arba praneša apie didžiulį palikimą ir siūlo akimirksniu praturtė. Racionaliai mastantiems žmonėms tą pačią sekundę yra aišku, jog tai tik pifus būdas apgauti žmones ir išvilioti jų pinigus. Vis dar pasitaiko lengvatikių, kurie atiduoda savo pinigus šiems apgavikams. Labiausiai stebėtina tai, kad į sukčių pinkles pakliūna ne tik eiliniai vartotojai, bet ir verslai. Tai puikiai atspindi statistika, kuri byloja jog nusikaltėliai iš Vakarų Afrikos per 2013-2015 metus vidutiniškai išviliojo 422 tūkstančius JAV dolerių iš namų vartotojų ir 2.7 milijonus JAV dolerių iš verslų.
Verta paminėti, jog dėl tokių skaičių kaltas ne tik žmonių naivumas bei žinių trūkumas, tačiau ir tobulėjančios sukčių schemos. Labiausiai kompromituoja tai, kad šie skaičiai auga ir prognozuojamai augs.
Dažniausiai pasitaikančios apgavysčių taktikos įgauna naują pagreitį, kadangi nusikaltėliai į savo arsenalą įtraukia naujus ginklus. Jei tradicinės aukų paieškos vykdavo tiesiog siuntinėjant elektroninius laiškus atsitiktiniams vartotojams, tai nuo šiol į procesą yra pasitelkiamos ir naujos platformos – socialiniai tinklai, trumposios žinutės ar net skambučiai per Skype. Tokiu būdu siekiama labiau įtraukti žmones, personalizuoti procesą ir sukurti įvaizdį, jog viskas yra tikra.
Tokius nusikaltimus dažniausiai atlieka žmonės kurie turi išsilavinimą, tačiau nesugeba rasti pastovaus darbo. Tik pusė iš 10 milijonų studentų, kurie kasmet baigia vieną iš 670 universitetų esančių Afrikoje, gauna darbą. Interpolo duomenimis, daugiau nei pusė sukčių siekiančių išvilioti pinigus iš interneto vartotojų yra būtent universitetų absolventai, taip ir nesugebėję rasti sau darbo vietos.
Net ir turėdami oficialų išsilavinimą, Nigeriečiai nėra patys sumaniausi nusikaltėliai. Ieškodami naujų būdų apgaudinėti žmones, jie išbando naujus įrankius, tokius kaip kompiuterinės infekcijos. Ironiška, kad šie įrankiai dažnai atsisuka prieš juos pačius. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet bandant užkrėsti potencialios aukos kompiuterį su virusu, užkrečiamas ir asmeninis sukčiaus kompiuteris. Taip pat, į arsenalą siekdami pasitelkti key-logger’ius (įrankis skirtas pavogti prisijungimo informaciją), nusikaltėliai iš Afrikos netyčia įrašė juos į savo sistemas. Būtent tai leido pareigūnams atskleisti daug informacijos apie jų veikimo principus ir demaskuoti nusikaltėlius.
Tiesa, nusikaltėliai iš šio Afrikos regiono turi stiprų atsvarą technologinių žinių trūkumui – jie noriai bendrauja su savo aukomis „akis į akį“ ir gerai išmano socialinę inžineriją, sugeba užmegzti ryšį su kitais žmonėmis. To negalima pasakyti apie internetinius nusikaltėlius iš kitų pasaulio vietų, kurie dažniausiai tiesiog naudojasi įvairia programine įranga kompiuterių užkrėtimui ir nesileidžia į kalbas su savo aukomis.
Kaupiamosios sveikatos draudimo sąskaitos šiuo metu yra taikinys numeris vienas. Praeitais metais buvo demaskuotos kelios grupės nusikaltėlių (iš Nigerijos bei Pietų Azijos), kurių pagrindinis tikslas išvilioti pinigus iš kaupiamųjų sąskaitų. Sukčiai bando apsimesti nacionaliniu sveikatos draudimo ir informacijos centru bei prašo vartotojų (dažnai ir verslų, įvairių organizacijų), jog šie patvirtintų savo prisijungimo detales. Jei auka pakimba ant šio triuko ir detalės yra patvirtinamos, nusikaltėliai įgyja prisijungimus prie kaupiamųjų sąskaitų ir paprasčiausiai persiveda lėšas į savo sąskaitas sukurtas specialiai šiam tikslui.
Šio tipo apgaulės atakuoja įvairaus sektoriaus verslus. Kaip jau minėjome, „princai“ iš Nigerijos patobulėjo ir dabar vengia prisistatinėti kaip tiesiog princai ar turtingi asmenys. Vietoje to, jie apsimeta esą bankų atstovai ar tiesiog siuntinėja padirbtus čekius, kurie atrodo itin profesionaliai.
Jei reikėtų nupiešti tipinį „Nigerijos Princo“ paveikslą, tai būtų asmuo nuo 19 iki 39 metų amžiaus, su vidutiniu arba net mažesniu nei vidutinis kompiuteriniu raštingumu. Dažniausiai tokie nusikaltėliai darbuojasi grupuotėse kurios turi vadeivą – sumaniausią ir labiausiai patyrusį apgaviką.
Tobulėjant apgavysčių schemomis, didėja ir teisėsaugos dėmesys tokio tipo nusikaltėliams. Galima pasidžiaugti, kad kasmet areštuojama apie 30 procentų šių nusikaltėlių. Problema tame, jog jų vietas užpildo nauji žmonės ir apgavysčių karuselė toliau sėkmingai sukasi.
